Dažnai užduodami klausimai (LT)

Kodėl kalbame apie ežerų vandens kokybę, jei eutorfikacija jiems daro įtaką tik rugpjūčio mėnesį?
Pasiskirstymas pagal organinių medžiagų kiekį (t.y. eutrofiniai, mezotrofiniai ir oligotrofiniai ežerai) yra pastovus ištisus metus, vadinasi ežerai eutrofikuojasi ne tik rugpjūčio mėnesį. Eutrofikaciją liudija maistinių medžiagų (azoto, fosforo) kiekis ir susijusių vandens augalų augimas (dumblių ir vandens augalų augimas ir organinių medžiagų kaupimasis). Taigi, vandens kokybė yra svarbi ištisus metus ir į ją žiūrima kaip į visumą, ne tik į vieną metų mėnesį.

Jei projektas patirs nesėkmę, ar neteksime ežero kaip poilsio vietos?
Didžiausia projekto nesėkmės rizika būtų nepakankamas fosforo surišimas, bet tai nereiškia, kad poilsio vieta bus prarasta, tiesiog nebus kiek įmanoma užkirstas kelias eutrofikacijai. Taip pat kyla pavojus, kad iš išorės vis dar patenks per daug tokių maistinių medžiagų kaip fosforas, dėl ko ateityje nuosėdose vėl susikaups šios medžiagos perteklius. Todėl modeliuojame ežero vandens kokybę. Tai leidžia mums nustatyti iš kur tokios maistinės medžiagos kaip fosforas patenka į ežerą – ar iš išorės, ar iš nuosėdų, kuriose fosforas buvo susikaupęs praeityje.

Kodėl ežerui valyti nesirenkami gamtai draugiški ir rizikos nekeliantys mechaninio valymo būdai?
Mechaninio apdorojimo metodai (pavyzdžiui, nuosėdų šalinimas) yra daug brangesni ir gali turėti didelės įtakos teritorijai aplink ežerą, ypač jei aplink ežerą yra daug didelių medžių, paplūdimys, vaikų žaidimų aikštelė ir pan. Taip pat tokiu būdu iš ežero pašalinama daug bentoso bestuburių (pvz., nuosėdose gyvenančių vėžiagyvių). Bentoso bestuburiai yra svarbi ežero dalis, pavyzdžiui, kaip maistas žuvims.

Ežero nuosėdų aplinka labai dinamiška. Ar tikrai įmanoma viską įvertinti kiekybiškai ir numatyti visas aplinkybes?
Švedijoje mes pasitikime savo patirtimi, kur šis metodas padėjo atkurti daugiau nei 30 Švedijos ežerų ir kelis šimtus ežerų visame pasaulyje per pastaruosius 60 metų. Taigi taip, galime apskaičiuoti ir numatyti aplinkybes, kurios leistų padaryti išvadas, ar metodas tinka konkrečiam ežerui ir kaip šis metodas turėtų būti taikomas. Prieš valant ežerą, atliekamas labai išsamus galimybių tyrimas per keturis sezonus (mūsų atveju nuo 2023 m. birželio iki 2024 m. balandžio/gegužės), kurio metu surenkamas ir analizuojamas vanduo ir nuosėdos. ALUM metodo efektyvumui nustatyti bus sukonstruotas dinaminis ežero modelis ir sukurtas geomatematinis modelis reikalingam aliuminio druskos tirpalo kiekiui apskaičiuoti.

Ar būtų galima darbus pradėti rudenį, o ne maudymosi sezono metu?
Valymui reikalingos tam tikros oro sąlygos (vandens temperatūra ne žemesnė kaip 10 laipsnių ir prieš prasidedant dumblių fosforo pasisavinimui), todėl ankstyviausias laikas, kai jį galima pradėti, yra pavasaris, nuo balandžio pabaigos iki gegužės pradžios; šis laikotarpis buvo pasirinktas, kad valymas būtų baigtas aktyvaus maudymosi sezono metu (vasarą). Valymas neapribos maudymosi. Žmonės neturėtų maudytis, kol ežere plaukioja valymo laivas (dėl saugumo, kadangi laivas didelis), tačiau kitu atveju nėra jokių apribojimų.

Kodėl visuomenei svarbaus ežero priežiūrai pasirinktas „cheminis“ metodas, kuris vis dėlto susijęs su rizika, o ne mechaninis ežero valymo metodas? Cheminis poveikis yra negrįžtamas.
Taikant ALUM koncepcijos metodą bus naudojami mineraliniai junginiai. Nors aliuminio druskos, kaip Alum, yra techniškai cheminiai (arba druskos) tirpalai, tačiau įdėjus juos į vandenį susidaro mineralas, kuris visam laikui susijungia su fosforu. Rizika atsiranda taikant bet kokį metodą, tačiau ją galima sumažinti ALUM metodui. Taip pat yra bendra rizika, kad šio tipo metodai yra mažiau veiksmingesni nei tikėtasi, ši rizika taikoma ir ALUM koncepcijos metodui. Todėl modeliuojame ežerą prieš jo valymą.

Mechaninis ežero valymo būdas nuosėdoms šalinti yra brangesnis, todėl prieinamas ne visoms savivaldybėms.
Žmogaus kūnas taip pat susideda iš cheminių medžiagų, t. y. daugiau nei 90% žmogaus kūno sudaro deguonis, anglis, vandenilis, azotas, kalcis ir fosforas, beje, nedideliais kiekiais ir aliuminio. Aliuminis taip pat yra trečias pagal dažnumą elementas žemės plutoje ir gausiausias metalas žemės plutoje. Taigi jis gana dažnas aplinkoje ir jau natūraliai yra ežerų nuosėdose. Padidintos aliuminio dozės, kaip ir daugelio kitų elementų, gali sukelti organizmo reakciją, tačiau reikia pažymėti, kad Velnezero ežere aliuminio koncentracija yra 0,06 mg/l, o geriamajame vandenyje leistina aliuminio koncentracija yra 0,2 mg/l.

Ar Velnezero ežere buvo padidėjęs fosforo kiekis?
Taip, ežeras klasifikuojamas kaip eutrofinis ežeras ir turi padidėjusius azoto ir fosforo kiekius, kurie prisideda prie ežero pakrantės ploto peraugimo, masinio smulkiųjų dumblių dauginimosi, įskaitant retkarčiais padidėjusį melsvabakterių (melsvadumblių), turinčių gebėjimą gaminti ir išskirti toksinus, augimą.

Ar yra neigiamų ežerų valymo šiuo metodu pavyzdžių? Ar buvo analizuojami neigiami pavyzdžiai, siekiant jų išvengti?
Žinoma, prieš įgyvendinant tokio masto projektą, yra išanalizuoti visi galimi aspektai, kitaip tokia veikla nebūtų nei saugi, nei finansiškai pagrįsta. Remiantis partnerių patirtimi, yra keletas pavyzdžių, kai Švedijoje nebuvo atlikti tinkami ežero tyrimai prieš valymą. Abiem atvejais prieš valymą nebuvo atlikta tinkamumo stebėjimo ar modeliavimo, kad būtų galima nustatyti reikiamą pagaminto aliuminio dozę. Dėl to ežeras neišsilaikė išvalytas taip ilgai kaip tikėtasi, daugiausia dėl vis dar padidėjusio maistinių medžiagų patekimo į ežerą. Dėl šių padidėjusių maistinių medžiagų nuosėdose susikaupė naujas fosforo perteklius.

Nepavykusi patirtis gali atsirasti dėl sumažėjusio fosforo surišimo efektyvumo, t. y. mineralas nesuriša tiek fosforo, kiek gali. To galima išvengti tiksliai modeliuojant pridedamo aliuminio kiekį, todėl prieš taikant metodą reikia reguliariai tirti ežerą, kad būtų galima gauti reikiamus modelio parametrus.

Galiausiai, nesenai Suomijoje valyto ežero kai kuriose vietose buvo šiek tiek parūgštintas vanduo (pH nuo 5,5 iki 6). PH greitai atsistatė, tačiau nedidelė žuvų dalis nugaišo. Nebuvo atliktas joks ežero modeliavimas nei sukurtas geocheminis modelis, siekiant tinkamai suplanuoti valymą ir užkirsti kelią bet kokiai rizikai. Be to, valymo metu pH nebuvo nuolat stebimas. Bet kuri iš šių priemonių būtų užkirtusi kelią nepageidaujamam rezultatui, ir visos trys bus vykdomos kaip TRUST ALUM dalis.

Ar aliuminis bus surištas su nuosėdomis ir nepateks į ežero vandenis?
Taip, toks ir yra tikslas. Beje, aliuminio junginys, kuris bus naudojamas ežere, taip pat naudojamas geriamojo vandens ir nuotekų valymui.

Kokiomis aplinkybėmis aliuminis yra saugus ežerui, nuosėdoms? Kokiomis aplinkybėmis jis tampa žalingas?
Aliuminio sulfatas yra tik vienas iš ALUM koncepcijos metodų, gali būti naudojami ir kiti aliuminio druskų junginiai. Nesvarbu, kokio tipo Al druskos tirpalas naudojamas, susidaro tas pats aliuminio mineralinis junginys, kuris tampa nuosėdų dalimi. Pavyzdžiui, gali būti naudojamas PAC (polialiuminio chloridas), jis veiks panašiai kaip aliuminio sulfatas ežere. Aliuminis yra natūraliai plačiai paplitęs aplinkoje, tačiau gali tapti kenksmingas, kai jų koncentracija yra didesnė, kai pH yra labai mažas (<5,5) arba labai didelis (>9).

Dėl šios priežasties šis metodas netinka, pavyzdžiui, pelkių ežerams, kurių pH žemas. Todėl valymo metu ir po jo, nuolat matuojamas ežero vandens pH ir aliuminis, kad būtų užtikrintos saugios sąlygos valymo metu. Jei pH sumažėja daugiau nei priimtina, valymas sustabdomas, kad pH stabilizuotųsi. Jei įtariamas neigiamas poveikis, valymas bus visiškai nutrauktas.

Kuo skiriasi Al metodo naudojimas minkšto ir kieto vandens ežeruose?
Kieto vandens ežeruose šarmingumas yra daug didesnis, todėl šių ežerų buferinė talpa yra didesnė ir juose sunkiau pakeisti vandens pH. Minkšto vandens ežerų šarmingumas yra mažesnis, todėl aliuminio galime įterpti daug mažiau.

Skandinavijoje vyrauja minkšto vandens ežerai. Kokia yra Al metodo taikymo patirtis kieto vandens ežeruose?
Net ir Švedijoje netoli Stokholmo ir Upsalos apylinkių yra kieto vandens ežerų, tačiau tiesa, kad Švedijoje vyrauja minkšto vandens ežerai. ES šalyse ir Šiaurės Amerikoje sukaupta daug kieto vandens ežerų valymo patirties, kuri parodė, kad išvalyti kieto vandens ežerai ilgiau išlaiko valymo rezultatus, nes per vieną kartą (valant) galima pridėti daugiau aliuminio.

Dugno nuosėdų maišymąsi skatina ne tik dugne gyvenančios žuvys, bet ir vėjas. Vėjo sukeltas nuosėdų maišymasis yra įprastas reiškinys sekliuose ežeruose. Kaip vėjo veikiami seklūs ežerai turėtų būti apdorojami aliuminiu?
Labai svarbus yra aliuminio įterpimo būdas. Šiuo atveju neabejotinai veiksmingesnis yra aliuminio įterpimas į nuosėdų matricą. Be to, yra mažesnė rizika, kad mineralas bus išnešiotas į kitas ežero vietas.

Kas atsitinka, jei vandenyje yra per daug Al druskos ir ji nesuriša P? Kas atsitinka su natūraliu ežeru?
Tai yra surišimo efektyvumo klausimas. Pats mineralas nesikeičia, bet Al dribsnių paviršiaus plotas mažėja, todėl mažėja P surišimo gebėjimas. Tai reiškia, kad vandenyje vis dar yra per daug judriojo P.

Jei ežere yra daug dugne gyvenančių žuvų, jos palaiko nuosėdų sluoksnį ir padeda iš nuosėdų išsiskirti P. Ar yra prasmė taikyti tik apdorojimą Al?
Pastebėjome, kad žuvų sukeltas nuosėdų maišymasis gali pagerinti surišimo efektyvumą. Galima ir (arba) reikia padidinti Al dozę, tačiau gali kilti pavojus valymo ilgaamžiškumui. Geriau derinti dugne gyvenančių žuvų šalinimą ir ežero valymą Al. Žuvų pašalinimas padeda pasiekti geresnę ežero žuvų išteklių pusiausvyrą (žuviaėdžių lyginant su besimaitinančiomis planktonu ir vėžiagyviais) ir ilgainiui turėtų padėti atkurti eutrofinį ežerą.

Programme Manual Online

Choose